Vaikystėė.

Sėdėjom su Jurga prie kompo, kai staiga į mano kambarį įėjo tėtis su kažkokiu disku. Sako :

-Nori gražių nuotraukų?

Ir padavė man diską. Pasirodo jame buvo nuotraukos iš negatyvų, senos, gal kokių 93-95 metų fotkės. Šiaip juokas ėmė, nes pusė nuotraukų, kur mažoji Dovilė žliumbia. Aš tokia ir buvau : amžinai nepatenkinta, jai negaunu ko noriu, amžinai žliumbiu, amžinai reketuoju tėvus ir supykstu dėl menkiausios nesąmonės. Nu ir dabar taip yra, tik išmokau valdyt šitą savybę, woohoo. Ir taip aš buvau blondė.

  šita man nesveikai miela x}

  monstriukas. kaip brolis mane mėgsta vadint.^^

čia topinė fotkė. visiems mano namiškiams ir giminėms labai patinkanti. nežinau kodėl. Visada buvau vaikas kuris kažkur įlenda, kažką sudaužo, kažką išbarsto išknisa mamos spintą ir prisirengia jos rūbais.

kai ančiukas. su broliu.

žliumbiu pargriuvus vidury miesto.xD

žiauriai graži man. Tėtis aš ir Paulius.

  su mama. čj, kad vėl žliumbiu.

  be komentarų.xDD

  su broliu,. haha.

Nu okok, jau gana, nes tuoj sudėliosiu čia visas :} Tėtis sakė, kad bus daugiau, nes jis turi apie 40 negatyvų, o padarė dabar tik kokius 7 .. Tai bus panašaus tipo įrašų. Man tai nesveikai miela į tokias nuotraukas žiūrėt. Taip gerai tada viskas buvo, ir išvis tai buvo vaikystė. Mylima, bet vis labiau tolstanti. Labiau ir labiau. Šūdas. O kartais dar taip noris vaiku pabūt.