Padėka ir šiaip.

Šiandien atėjo Vakarės siųstas ir ilgai lauktas siuntinukas, tai nusprendžiau padėkot čia, kad liktų kaip ir įamžinta ir šiaip tavęs dabar nėr online. Tai vat, saule, žinok nesveikai tau dėkoju, už žiauriai gražius žodžius ir visus keturis lapus kuriuos prirašei. Pagirsiu, pasikartojai tik du kartus;D* Ačiūačiūačiū, labai tau ačiū. Aš dar niekada nebuvau gavus iš draugės tokių mielų ir nerealiai gražių žodžių .. Na, o apie auskarus išvis patylėsiu, nes jie nuostabūs. Nesveikai dėkui. Myliu. Nuotrauka ir bučinukas tau :

Hmm .. Na, dienas leidžiu iš kitų pusės žiūrint nuobodžiai, bet pati jaučiuos patenkinta. Vakar pažiūrėjau tris filmus : P.S. I love you ; Requiem for a dream ; Music within. Iš visų labiausiai patiko Requiem for a dream :

‘’Filme lygiagrečiai vaizduojami vienišos, be perstojo žiūrinčios televizorių našlės Saros Goldfarb, jos sūnaus Hario, šio draugės Marion ir narkotikų prekeivio Tyrone gyvenimai. Po to, kai sužino, kad dalyvaus TV žaidime, Sara pradeda vartoti dietines tabletes, nes bijo, kad jai netiks jos raudona suknia. Tuo pat metu Haris ir jo draugai vartoja kokainą ir heroiną. Narkotinėms medžiagoms užvaldant protą, kūną ir, galų gale, sielą, visų jų gyvenimas pradeda spirale ristis atgal...’’

Filmas tikrai paliekantis įspūdį, rekomenduoju pažiūrėt visiems. Niekaip dar neprisiruošiu pažiūrėt “One flew over the Cockoo’s nest’’ – psichologinis. Tėtis rekomendavo, bet kažkaip neprisiruošiu. Bet per šias mano ‘atostogas’ reiks būtinai pažiūrėt. Šiand buvo užėjus Laura paimti knygos, tai pažiejom “ A walk to remember” ir žinoma “Twilight” :3 Mes abi svaigstam dėl Edvardo. Aš tikrai pasidarysiu maike su juo. Jis tobulas.

Per Valentino dieną sėdėjau žinoma namie ir niekur nėjau, ir šiaip džiaugiuos. Vakare paskambino Aleksas ir prašnekėjom apie dvi valandas, nors kaip jis sakė, atrodė kad šnekėjom tik 20 minučių. Kai kalbėjom tuo metu man ėmė rašyt Arnas .. Nu kažkaip nemaloniai pasijutau, nes jis rašė apie prisiminimus, ten kaip mes vaikščiodavom žiemą kai būdavo –20 ir panašiai. Man neskaudu prisimint, net ganėtinai linksma, nes tikrai būdavo visokiausių kvailysčių ir labai labai juokingų. Tik nesuprantu kam reikia jas prisimint? Na, ta prasme, tegu prisimena sau, o ne man jas rašo. Nes nu. Jai skaitai tai, aš išbraukiau tave iš savo gyvenimo. Nežinau kaip bus po kokių 5 metų, bet kol kas taip yra. Išvis prašiau išsitrink numerį ir neberašyk daugiau, nes taip tik sunkini viską sau. Iš dalies ir man. Ne dėl skausmo kažkokio, nes aš per tuos siuntinėjimus nachui jokio skausmo nebejaučiu, kadangi hm .. šuo ir kariamas pripranta? O dėl to, kad .. Nu taip yra. Man nepatinka, kad man taip rašai, sorry. Ir ne man vienai. Aš nebejaučiu tau nieko. Ir esu tuo tikra. Man linksma prisimint, bet prisimint sau. Žodžiu ;}

Beje, man buvo žiauriai miela, kaip per Valentino dieną, na kaip minėjau, tai mano tėvų sutuoktuvių metinės, tėtis grįžo namo su puokšte rožinių tulpių, atsiklaupė prieš mamą ant kelių ir ją pasveikino. Nu man tai buvo taip žiauriai miela! Aišku jie pykstasi, kieno tėvai nesipyksta? Bet kartais taip miela į juos žiūrėt, kad per šitiek metų [18 – nėr taip žiauriai daug, bet vis tiek] išlieka dar ta romantika. Nu taip miela.

Ryt po pamokų lauksiu Jurgos, pasiilgau jau jos. Įpratau, kad beveik kiekvieną dieną mane lanko, kaip Aleksas sakė, gyvena pas mane;D Nu ji saulelė yra. Tai vat. Sėkmės darbuose ir panašiai. Iki.;>