À.

Ryt nesveikai nenoriu į mokyklą. Mums uždavė išmokti Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį “Margi sakalai,, , o man šiandien kaip tyčia nesveikai skauda akį. Tiksliau ne akį, o kažkaip virš jos ir net negaliu palenkt galvos į belenkurią pusę, nes skauda. O jai staigiai pasuku išvis atrodo, kad plyš ten kažkas. Uf.

Kaip ir kaskart sakiau, kad pradėsiu mokytis kokį pirmadienį ir va iki penktadienio gerai išmoksiu. NU JO. Spėkit ar aš tą padariau?;D Aišku ne. Mane taip erzina, kad aš kartais nesugebu savęs priverst padaryt tą ar tą, o tiesiog prasėdžiu prie kompo. Šiaip tokiu būdu mokslai ganėtinai kenčia, nes bent jau šią savaitę, tai namų darbus pradedu daryt kokią 23h + jas darydama susirašinėju esemeskėm ir per skype. Nu žiauru iš tiesų. Tai jūs įsivaizduokit kaip aš tuos namų darbus padarau. Išties galėčiau labiau pasistengt, nu bet pripažinkim, juk daug smagiau pasirašinėt su draugais, nei galvot kaip išspręst kokį matiekos uždavinį.

Dabar bajeriai dėl gimtadienio. Labai žiauru. Mama ateina vakar, sako man :

- Tai tu daryk plotą, o mes su tėčiu kitam kambary būsim.

- Mama, tu čia šaipaisi iš manęs?

- Ne. O kodėl mes turim išeiti kažkur? Ką mes jums trukdom? Išvardink priežastis kodėl trukdysim.

Nu žiauru. Toks jausmas mama kartais nieko nesupranta ..

Nežinau kaip reiks daryt. Greičiausiai susikviesiu visas panas, kurias ir planavau kviest, ir turėsim tiesiog ramų pasisėdėjimą visos drauge. Kaip ir per mano 16-tą. Taip jau daug geriau nei išvis nieko. Matysim kaip ten bus .. Atrodo, kad jin iškart galvoja, kad čia prisirinks nesveikai daug žmonių, visi prisigers ir po to apveminės visus kampus. Lyg ji manim nepasitikėtų. Oh well yra kaip yra. Man liks dar vieni metai griežtos kontrolės, o po to aš, tsakant, nutrūksiu nuo grandinės ;DDD

Ennuyeux moi, comment vous regardez-moi. Je ne veux pas vous voir.

Je ne l'aime pas.

Arrêter.

Gimsta idėjos dėl simsų machinima. Žiesim kaip bus, kada prisiversiu pasėdėt. Tai tiek. Sėkmės jums.