ane?

Įsipyliau arbatėlės, pasidariau valgyt ir pamaniau, kad reiktų pagaliau parašyt blogo įrašą. Jau kelias dienas nuo mokyklos labai skauda galvą arba tiesiog ji atrodo tokia sunki, tokia … suspausta. Kažkaip pastarosios dienos buvo visai nieko, maniau bus daug blogiau. Pasirodo kai kurie mokytojai turi sąžinę ir kažkokį tai užuojautos jausmą. Ačiū Dievui, susitvarkiau visus trimestrus ir dabar greičiausiai jau rami galva [tikiuosi]. Rytojui dar turiu išmokt eilėraštį, dar rašysim informatiką ir čiuju, kad reik padaryt matkės namų darbus. Tikiuos, kad galva išneš, nes kitaip bus nekas. Apskritai paėmus, pastarosiom dienom aš jaučiuos laiminga, net perdaug, net keista. Dar jaučiu nelabai kada taip jaučiausi ir labai gera. Tiesa, tėvui išvažiavus į Vokietiją, mama nelabai jaučia ribas, todėl dažnai pykstamės ir gan rimtai .. Nesuprasi mūsų bendravimo. Čia žiūrėk šnekučiuojamės kokioje čili picerijoj, o tą patį vakarą jau ir susipykt baisiausiai spėjam. Nepatinka man taip, bet neišeina kitaip .. 

Jaučiu, kad mano gyvenimas keičiasi, viskas į gerąją pusę. Keičiuosi aš, tampu atviresnė, labiau bendraujanti ir man tai patinka. Net su klasiokais geriau sutart pradėjau, nu, kai kuriais. NET. Keičias mano draugai, keičias požiūris į juos. Su vienais noris bendraut ir bendraut, o kiti tiesiog užkniso ir vengiu jų. Pastebėjau, kad man taip dažnai būna. Myliu Jurgą. Myliu Aleksą :3 Myliu Julę, jin man pasipiršo šiandien, ir sveikinu ką tik susituokusias ir jaučiančias sunkią santuokos naštą – Laurą ir Cyplių.!

<3