Tai vat, kas skaito ir seka, ką rašau, matyt pastebėjo, kad jau kurį laiką visiškai nieko nerašau arba įkeliu kokių šudinų fotkių, kad blogas nebūtų visiškai apleistas. Paskaičiau zuikio blogą ir manau, kad beveik galima pritaikyti jo parašytą įrašą ir sau.
Anksčiau galvodavau ką čia parašius, kad būtų įdomu ir pan, o dabar net nėra noro. Gal dėl to, kad pasikeitus mano gyvenimui atsirado daug daugiau žmonių, su kuriais aš išsišneku? Per šitas trumpąsias atostogas nebuvo nė dienos, kad sėdėčiau namie. Visada tarp draugų arba bent su vienu žmogum. Tai, ko aš norėjau. Iš tiesų tai apturėjau vienas nerealiausių atostogų kol kas. Gimsta daug planų vasarai. Kaip jos laukiu. Iš dalies. Tai vat, viskas šiaip gyvenime jėga [ kam įdomu], tik mano senelis iš tėvo pusės guli ligoninėje. Labai nerimauju dėl to., toks akmuo amžiais ant širdies guli, bet labai tikiuos ir net meldžiu, kad viskas būtų gerai.
Jaučiuos laiminga, net tada, kai nutinka kas nors blogo. Dabar suprantu ir matau, kad gyvenimas tikrai yra labai labai gražus ir jame visada buvo, yra ir bus žmonių, kurie stengsis jį paverst bjauriu, tiesiog reik turėt vidinės stiprybės ir daug laimės savyje, kad tam nepasiduotum. Dabar aš tą turiu. Jaučiu tai. Aš laiminga. Tikrai laiminga.
MYLIU.
Beje, Juoziiii, su 18 gimtadieniu, kuris bus ryyyt;***
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą