Kai kaukolėj daugiau garso nei smegenų ir galva net svaigsta nuo įvairiausių melodijų, širdis lieja viską į žodžius ir muzikos pakilimus,nusileidimus,bumčikus,gitaros garsus ir viską kitą – susilieji su muzika. Esi muzika ar muzikoje,o gal su muzika, dar nenusprendžiau. Ir būna taip gera. Nes jauti, kad su kažkuo pasidalini ką jauti. Atveri širdį, įsileidi kažką į mintis. Ir visiškai nebijai, nes tai ne žmogus, kuris gali kažkam kažką išpasakot, išduot. Tai kažkas. Muzika. Ir tu ja visiškai pasitiki. Tai tobula.
-------
Daug ką turiu dabar, net keista. Aišku, dramų irgi netrūksta. Bet gyvenu ir išgyvenu ir dar padedu kitiems. Išmokau neparodyt kai man sunku, nebent ‘’išrinktiesiems’’ (juokingai skamba,kiki). Parodyt tik sau. Ir tai padeda. Nors mano širdis nesutverta tokiems dalykams, nors noris spiegt, ardytis,verkt,pykt,muštis ir dar sliekai žino ką daryt – viską laikau savy. Širdis pripranta. O gal kadanors išvysit major breakdown. Bet tokį MAJOR. O gal ne.
Labanakt, katyčiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą