Naktį ji buvo ne viena. Atsidariusios didelį langą jos kambaryje, merginos įsitaisė ant palangės ir atsargiai iškišo kojas laukan. Buvo Šalta. Ir keista. Dangus buvo debesuotas, bet pro tarpelius švietė didelis mėnulis, kai kur pasimatydavo viena kita žvaigždė. Buvo labai ramu. Tik šalta. Prisidegusios cigaretes ir stebint kaip smilksta dūmai jos ėmė pasakoti viena kitai tokius dalykus, kurių viena apie kitą nė nenumanė. Pažino. Ir taip tęsėsi gal valandą. Abi buvo sustirusios, bet tęsė. Kodėl? Nes vien dėl tokių akimirkų verta gyvent.
Taip greičiausiai pradėsiu vėl pildyt, nors nieko nepažadu.
Bučiuoju.
Pagaliau...
AtsakytiPanaikintiSukėlei daug moralinių kazusų...
Maloniai nustebinai.