Pagaliau turiu!

Vakar gavau savo išsvajotą :

JIS DIEVIŠKAS. Jaučiuos nesveikai happy. Aišku dar reik laiko kol prie jo priprasiu ir sužinosiu visas gudrybes ir funkcijas. Bet kolkas viskas labai labai gerai :}

kelios foto :

 

paskutines dvi nešiu biologijos mokytojai į konkursą :} pavasarinis Vilnius ar kažkas panašaus ..

Tai va, žinau, kad retai rašau, atsiprašau tų, kurie skaito mano įrašus ir kuriems įdomu.

Gyvenime dabar chujomajo dedasi, nežinau kada viskas baigsis. Bet šiaip, iš dalies, jaučiuos laiminga, kad vis dėl to turiu žmones, kurie mane myli ir vertina tokią, kokia esu. Ačiū jums;*

Kai kurie mano veiksmai skaudina aplinkinius žmones, bet aš būtent taip ir elgiuos tam, kad toliau dar daugiau nebeskaudinčiau.

‘’Kartais man atrodo, kad baigiu išeikvot MEILĖS LIMITĄ, kuris yra kiekvienam skirtas ir ribotas. Baigiu iššvaistyti man skirtą meilės energiją, nuolat įsimylėdama atsitiktinius, visiškai man nereikalingus žmones. O svetimi, ne man skirti vyrai  įsimylėdami veltui išsemia man lemtą meilę. Man sekasi ten kur trokštu, kad nesisektų, ir – atvirkščiai. <…> Aš esu riba tarp juodo ir balto, tarp tų, kuriuos myliu ir kurie myli mane; tarp tų, kurie nemyli manęs ir tų, kurių aš nemyliu; tarp to, ko trokštu ir ko pasaulis iš manęs reikalauja; tarp to, kas man duota ir neduota…’’ – J. Ivanauskaitė ‘’Mėnulio vaikai’’. <3